- seimuoti
- seimúoti, -úoja, -ãvo intr. DŽ; LL222 1. spręsti valstybinius reikalus seime: Bajorai seimavo, balsavo rš. Seimas seimuodavo A.Janul. 2. susirinkus tartis, ginčytis: Jie tenai tiktai gėrė ir seimavo rš. Bajorų kariuomenė daugiau mėgo seimuoti ir linksmintis negu kariauti rš. | Susirinko vieną kartą žvirbliai seimuoti ir kadgi pradės ergeliuoti apie savo prasimaitinimą Vaižg.
Dictionary of the Lithuanian Language.